Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir atsakingi maisto produktų gamintojai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įsipareigoja gerinti maisto produktų sudėtį – mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį juose, siekiant užtikrinti geresnę ir sveikesnę jų sudėtį. Tad šis susitarimas su maisto pramone, prie kurio kviečiamos jungtis ir kitos produktus gaminančios bendrovės, yra vienas iš žingsnių, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gyventojų mitybai.

Taigi pirmieji prie šios savanoriškos iniciatyvos prisijungė ir bendradarbiavimo susitarimus pasirašė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kompanijų, kurių padaliniai veikia Lietuvoje, atstovai. Tai UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ ir UAB „Coca-Cola Baltija“, UAB „Eckes-Granini Lietuva“, UAB „Fazer Lietuva“, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“, UAB „Malsena Plius“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Nestle Baltics“, UAB „Orkla Foods Lietuva“, UAB „Rūta“, UAB „Vilniaus margarino gamykla“.

Atsižvelgiant į paplitusį aukštą gyventojų sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos Komisija rekomenduoja gerinti gyventojų mitybą − mažinti suvartojamos druskos, sočiųjų riebalų, paprastųjų angliavandenių (cukrų) kiekį, mažinti šių medžiagų kiekius rinkai tiekiamuose maisto produktuose.

„Lietuva, kaip ir kitos valstybės, saugodamos gyventojų sveikatą, yra įpareigotos sumažinti minėtų suvartojamų medžiagų kiekius iki PSO rekomenduojamų normų. Džiugu, kad socialiai atsakingas verslas prisideda prie sveikesnės gyvensenos puoselėjimo. Ne paslaptis, kad šiandien maisto produktuose yra itin dideli kiekiai cukraus, druskos, riebalų, kuriuos bent dalinai sumažinus galima pasiekti daug sveikesnio gyvenimo būdo nekeičiant savo įpročių“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad šalies gyventojai kas dieną su maistu gauna daugiau nei rekomenduoja PSO normos: druskos − 40 proc., riebalų − 39 proc., sočiųjų riebalų − 29 proc., cukrų − 22 proc. Toks gausus šių medžiagų vartojimas kenkia sveikatai, skatina širdies ir kraujagyslių ligas (hipertenziją, infarktą, insultą), vėžį, cukrinį diabetą, nutukimą, kitas ligas. Tad Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo maisto gamintojai įsipareigoja prisidėti prie žmonių sveikatos gerinimo ir sumažinti šių medžiagų kiekį.

Anot asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininko Mindaugo Snarskio, maisto produktų gamintojams šiuolaikinių vartotojų poreikių bei mitybos įpročių diktuojama sunki užduotis – pateikti kuo palankesnius sveikatai produktus, tuo pat metu išlaikant jų skonio savybes ir  stengiantis išvengti ženklių kainos pokyčių.

„Maisto produktų sudėties keitimas ir palankumas žmonių sveikatai pamažu tampa viena iš esminių maisto pramonės veiklos krypčių. Todėl prie susitarimo mažinti druskos, cukraus ir riebalų kiekį prisidėjo penkios asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ narės, įsipareigodamos gerinti savo gaminių sudėtį. Džiaugiamės, kad esame pakviesti tapti šios iniciatyvos partneriais, nes manome, kad verslo ir valdžios institucijų partnerystė – tai viena svarbiausių sąlygų, norint pasiekti sėkmingų rezultatų. Tikime, kad Lietuvos maisto pramonės asociacijos nariai, prisidėdami prie šios svarbios iniciatyvos, taps pavyzdžiu ir kitiems šalies maisto gamintojams“, − susitarimo pasirašymą komentavo M. Snarskis.

Pasak sveikatos apsaugos ministro A. Verygos, kai kurios atsakingos įmonės savo iniciatyva gaminiuose jau sumažino minėtų medžiagų kiekį, nors susitarimo ir nepasirašė. Kai kurios įmonės į cukraus, druskos ar riebalų mažinimo iniciatyvas investuoja jau ne pirmus metus, kitos šiuos pokyčius tik pradės. Nors ne visos įmonės suspėjo tapti pirmaisiais šios iniciatyvos šalininkais, tačiau yra kviečiamos prisijungti prie šio susitarimo bet kurio metu.

SAM Ryšiai su visuomene

(Kaunas, kovo 27 d.) Biržose kviečių kaina nuo sausio mėnesio vis didėjo ir kovo mėnesio pradžioje buvo pasiekusi 177 EUR/t kainą. Artėjant šio mėnesio pabaigai kviečių kaina biržose smuktelėjo 10 eurų – iki 167 EUR/t. Kodėl kviečiai pasaulinėje rinkoje pinga, tai „Agroeta“ skaitytojams atsakė šios rinkos dalyviai.

„Avena Nordic Grain“ regiono vadovas Arūnas Kibickas įvardino kelis svarbiausius veiksnius, nulėmusius grūdų pigimą pasaulinėse rinkose. „Didelės pasaulinės kviečių ir kukurūzų atsargos, geros būsimo derliaus prognozės, įskaitant gerėjančias orų sąlygas JAV, – priežastis vardino A.Kibickas. – Euro kurso augimas taip pat padarė įtaką kviečių kainų kritimui „Matif“ biržoje“.
„Avena Nordic Grain“ regiono vadovas pridūrė, kad dėl pirmoje kovo mėnesio pusėje kritusių pasaulinių naftos kainų šiek atpigo ir Rusijos rublis. „To pasekoje krito rusiškų kviečių eksporto kainos“, – pabrėžė A.Kibickas.
Panašias priežastis įvardino ir „Agrosfera“ direktorius Arminas Kildišis, einantis taip pat Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vicepirmininko pareigas. Jo teigimu, nuo kovo mėnesio pradžios ir iki dabar grūdų rinką pasiekia vis gerėjančios būsimo derliaus prognozės.
„Apie senojo derliaus likučius naujienos buvo pernelyg optimistinės ir nepasiteisino. Tai yra, grūdų vartota mažiau, o senojo derliaus likučiai nemažėjo taip sparčiai, kaip tikėtasi“, – akcentavo A.Kildišis.
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė pastebėjo, kad JAV žemės ūkio departamentas (USDA) stebi tik nedidelį kainų svyravimą.
„Tam įtakos turi šiuo metu JAV vyraujantys lietingi orai. Prancūzijoje 2016-2017 metų sezono kviečių atsargų prognozė buvo padidinta 7,7 proc. Savo ruožtu USDA taip pat laukia maždaug 4 proc. pasaulinių kviečių atsargų didėjimo“, – tikino D.Ruščiauskienė.

Šaltinis: Agroeta

2017 sausio 31 d., Vilnius. Sausio 30 dieną Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas atvyko į susitikimą su Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos nariais. Naujai valdžiai stojus prie Lietuvos Vyriausybės vairo, asociacijos narių inicijuotame susitikime buvo apsikeista vizijomis, kalbėta apie ministerijos prioritetus žemės ūkyje. Pagrindinis susitikimo su ministru tikslas – sužinoti kokios permainos numatomos grūdų perdirbimo sektoriuje, ar galimi pokyčiai dėl ES struktūrinių fondų paramos bei kokios galima tikėtis valstybės pagalbos eksportuojantiems lietuviškus grūdus bei jų produkciją.

 

Susitikimo pradžioje asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė, pristatydama ministerijos atstovams narius ir jų veiklą, pabrėžė svarbiausius akcentus: „Mūsų asociacijos nariai svariai prisideda prie Lietuvos ekonomikos kūrimo. Per sezoną, praėjusių metų duomenimis, asociacijos nariai iš prikultų 6 milijonų tonų grūdų eksportavo daugiau nei 3 milijonus tonų, perdirbo daugiau nei milijoną tonų.“ Kad būtų skatinamas lietuviško produkto suvartojimas vidaus rinkoje  labai svarbus ir valstybinis palaikymas, kad prekė Lietuvos vartotojams būtų atpažįstama, kaip lietuviška. Ministerijos atstovams pritarus, jog kitų šalių praktika bei kontrolės mechanizmų užtikrinimas yra aktualus, visos gamybos grandies iš lietuviškos produkcijos populiarinimui skatinti sutarta, jog tolimesnė diskusija galėtų būti pratęsta įsitraukiant sektorių atstovams.  Asociacijos direktorė atkreipė dėmesį, jog grūdų perdirbėjų vaidmuo formuojant valstybės biudžetą yra itin reikšmingas: per paskutiniuosius metus sumokėta daugiau nei 51 mln. eurų mokesčių, pajamos iš grūdų malimo produktų ir pašarų gamybos - antros didžiausios žemės ūkio perdirbime Lietuvoje (iš 4,4 mljrd. Eur – 745,3 mln.Eur  (18%).

Asociacijos nariai atviroje diskusijoje taip pat išsakė poreikį išlaikyti esamos politikos tęstinumą, nes, anot jų, pasikeitus valdžios atstovams neretai yra sustabdomi pradėti darbai ir nėra politinio stabilumo. Buvo įvardinta, jog Pasauliniu mastu konkurencingi grūdų sektoriaus nariai pasigenda aiškesnės Ministerijos komunikacijos tarptautinėse rinkose apie išskirtinai gerą lietuviškų grūdų bei jų produktų kokybę, žemą taršą mikotoksinais ir pesticidų likučiais, efektyvias Lietuvoje veikiančias kokybės kontrolės priemones. Neretai neišgirstama aiškesnės Ministerijos pozicijos dėl tinkamiausios, tvariausios sėjomainos politikos, primintas ne visada objektyvia analize pagrįstas preferencinis praėjusios Vyriausybės dėmesys gyvulininkystei . Ministerijai pasiūlyta atkreipti didesnį dėmesį į efektyvesnį jai pavaldžių įstaigų atliktų mokslinių studijų viešinimą. Daugiausiai dėmesio buvo skiriama eksporto temai – asociacijos nariai vieningai sutarė, jog valstybė čia gali prisidėti ne tiek finansiškai, kiek diplomatinių santykių užmezgimu, pagalba per Lietuvos ambasadas užsienyje bei valdžios institucijų tiesioginiu bendradarbiavimu su svarbių eksportinių šalių institucijomis - taip pat ir efektyvia viešąja komunikacija tarptautinėje erdvėje. Akcentuota, kad Lietuvos grūdų bei ankštinių kultūrų eksportuotojams labai reikšminga pagalba būtų efektyvus derybų su Brazilija ir Indija užbaigimas.

LR Žemės ūkio ministras B. Markauskas savo ruožtu pažadėjo, jog asociacijos narių išsakytas poreikis nebus užmirštas, o pagalba eksportuotojams yra nuolat palaikoma: „Žemės ūkio ministerija susitikimuose su užsienio delegacijomis ir ambasadoriais pasikeičia informacija apie prekybinių ryšių stiprinimą, be to, gavus iš verslo pusės motyvuotus prašymus dėl konkrečių rinkų atvėrimo, dedamos politinės pastangos spartinti eksporto leidimų gavimo procesą“.

Dar vienas itin aktualus klausimas - finansinė parama grūdų sektoriui. Šiuo metu paramos gavimo paraiškos yra sustabdytos, tad asociacijos nariams aktuali informacija ir apie planuojamą finansinę paramą bei galimybes ją gauti.
Ministerijos atstovai patikino, jog visų pirma siekiama nustatyti prioritetus ir išsiaiškinti poreikį – kur parama yra reikalingiausia ir tuomet vėl atnaujinti paraiškų teikimą likusiai sumai. „Per paskelbtus paraiškų rinkimus 2014-2020 metams buvo pateikti projektai, kuriuose prašoma paramos už 71,408 mln. Eur. Įvertinus tai, kad dalis projektų buvo įvertinti, kaip netinkami gauti paramą, šiuo metu apskaičiuotas priemonės veiklos srities biudžeto likutis yra apie 39 mln. Eur.“ – sakė LR Žemės ūkio ministras B. Markauskas.

1Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2015 m.
2Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2015 m. Bendrosios žemės ūkio produkcijos struktūroje grūdiniai augalai sudaro 40%, t.y. 1004,6 mln.EUR iš 2530,4 mln. EUR

 

Lietingi orai kiša ūkininkams koją ir trukdo sparčiai pjūčiai. Esama tokių ūkių, kurie dėl liūčių vis dar negali pradėti žieminių rapsų, javų nuėmimo darbų.

Plačiau: http://vz.lt/sektoriai/agroverslas/augalininkyste/2016/08/02/netikes-oras-velina-javapjute-nukulta-vos-desimtadalis

Prieš gerą savaitę prasidėjusi javapjūtė pamažu įsibėgėja. Prognozuojama, kad derlius šiemet bus prastesnis dėl lietingų ir tvankių pastarojo meto orų.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/kaimas/prasidejus-javapjutei-prastos-naujienos

Pagrindiniuose pasaulio grūdų auginimo regionuose prasidėjus javapjūtei skelbiamos naujausios derliaus prognozės. JAV Agrokultūros departamentas (USDA) sektorių ragina ruoštis visų laikų rekordui.


Plačiau: http://vz.lt/sektoriai/agroverslas/augalininkyste/2016/07/27/prognozuoja-visu-laiku-kvieciu-derliaus-rekorda#ixzz4Fn1KUtL1

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas skelbia pakoregavęs šalies grūdų derliaus prognozę, kuri buvo sudaryta paskutinėmis birželio dienomis. Ūkiuose prasidėjus javapjūtei aiškėja, kad derlius turėtų būti didesnis.


Plačiau: http://vz.lt/sektoriai/agroverslas/augalininkyste/2016/07/29/koreguojama-lietuvos-grudu-derliaus-prognoze#ixzz4Fn1mlsN9

 

 Žirnių pasėliuose plinta pavojingas patogenas

 

Dėl žalinimo reikalavimų

vis plačiau auginami ankštiniai augalai. Iš vienos pusės, tai didelė nauda įvairinant sėjomainą ir turtinant dirvą azotu, tačiau pradeda plisti šiems augalams kenkiantys patogeniniai grybai. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute vykusiame seminare-lauko dienoje „Veislės integruotai ligų kontrolei" mokslininkai atkreipė žemdirbių dėmesį, kad Lietuvoje skirtinguose rajonuose pradeda plisti Aphanomyces euteiches grybas.

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/naujienos/mokslas/22385-zirniu-paseliuose-plinta-pavojingas-patogenas

Grūdų derlius Lietuvoje šiemet bus panašus į pernykštį: http://manoukis.lt/naujienos/rinka/22367-grudu-derlius-lietuvoje-siemet-bus-panasus-i-pernyksti

Akademija, Kėdainių r. Birželiui baigiantis LAMMC Žemdirbystės instituto laukuose firmos „Rapool" ir „Adama" sukvietė į lauko dieną visus, kuriems buvo įdomu pamatyti rapsų, hibridinių javų, pupų, kukurūzų veislių įvairovę ir išgirsti vertingų patarimų apie augalų apsaugą ir jų priežiūrą iš savo srities profesionalų. Iš viso renginyje buvo išsamiai pristatyta net 70 skirtingų augalų veislių ir hibridų, jų auginimo technologijos ir augalų apsaugos produktų taikymo schemos.