Po ilgų protokolų vertinimų bei Kinijos atsakingų tarnybų  ekspertų vizito pagaliau Lietuva gavo leidimą  eksportuoti kviečius į Kiniją. Protokolą pasirašė Lietuvos žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir Kinijos muitinės generalinės administracijos vadovas Ni Yuefengo Kroatijos mieste Dubrovnike, vykusiame  aukšto lygio Centrinės – Rytų Europos ir Kinijos Vyriausybių vadovų susitikime.

 
Kinijos rinkos atvėrimas Lietuvos grūdų sektoriui labai svarbus. Didelėje konkurencinėje kovoje atsiranda dar viena niša parduoti Lietuvoje užaugintus grūdus. Artimiausiuose planuose visa grandinė procesų, kad miežių, rapsų, žirnių,  pupų grūdams  būtų pasirašyti analogiški protokolai ir grūdų sektoriui atsivertų dar platesnis  rinkų spektras.


Lietuvos Grūdų perdirbėjų   asociacijos informacija

2019 m. kovo 28 d. A. Vienuolio g.  8, Vilnius

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos konferencijoje dalyvavo Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė,  Žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas, Žemės ūkio ministro patarėjas Jonas Pupius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų žemdirbystės instituto docentas Vytautas Ruzgas, Creditinfo“ pardavimų departamento atstovė, Vaiva Maziliauskytė.

Konferencijoje aptarti  strateginiai klausimai:
 
1.    dėl išvestinių priemonių apskaitos, dėl greitesnio grąžintino PVM už nupirktus,  bet neparduotus grūdus  (nelaukiant pusmečio)grąžinimo  įteisinimo,
2.    dėl Valstybės paramos  lietuviško produkto vartojimo skatinimui per nac. ženklą, kitas  informavimo priemones.
3.    Dėl produkto tvarumo politikos, skleidžiant  informaciją žemdirbiams norintiems įsidiegti kviečių sertifikavimo sistemą (ISCC),

Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė, pritarė, kad ateities žemės ūkis ypač grūdų  sektorius, gali būti efektyvus tik esant vidutiniams ir stambiems ūkiams.
Dėl prieinamo kapitalo ir dėl  nesąlyginio  PVM susigrąžinimo, dėl Lietuvos  žemės ūkio pripažinimo tvariu, Žemės ūkio ministerija prižadėjo tarpininkauti ir padėti žemės ūkio verslui.   Rengti teisės aktų pakeitimus, kad nesąlyginis PVM būtų grąžinamas pagal naujai nustatytą tvarką, nelaukiant pusmečio.    
Konferencijos metu buvo aptarti klausimai kaip dėl didelės kviečių veislių įvairovės nukenčia grūdų kokybė, nes kiekviena veislė turi savo specifines kokybės  savybes.  Grūdų augintojai dažnai atveža įvairių kviečių veislių mišinius. Buvo aptarta kuo daugiau bendradarbiauti su grūdų augintojais, kad veislės būtų kaip įmanoma išgrynintos ir būtų sėjamos panašiausios kokybinėmis savybėmis veislės. Vytautas Ruzgas pristatė labiausiai paplitusias, sertifikuotas kviečių veisles). Konferencijoje aptartas kredito rizikų valdymas, trukdžių pasienyje importuojant grūdines žaliavas, inovacijų įstatymo, cukraus politikos, aplinkosauginiai, bei kiti asociacijos įmonėms svarbūs klausimai.


Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos informacija

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos dalyvaujančios tarptautinės pašarų gamintojų organizacijos (The European Feed Manufactures Federation), vienijančios Europos Sąjungos valtybių narių analogiškas organizacijas, 2018 m. veiklos ataskaita.

Dalyvavimas tarptautinės organizacijos FEFAC veikloje 2018 

     Baigiantis 2018 metams  LR Vyriausybėje buvo apdovanotos Lietuvos įmonės už geriausius metų gaminius laimėjusios konkursą „Lietuvos metų gaminys 2018“.
     Grūdų pramonės sektoriuje   Konkurso „Metų gaminys 2018“  aukso medalį laimėjo kombinuotasis pašaras veršeliams „KOMBI PLUS HERBAL THERAPY“. Gamintojas UAB „Joniškio grūdai“. „KOMBI PLUS HERBAL THERAPY“ – tai kombinuotasis pašaras, skirtas veršeliams nuo pirmųjų gyvenimo dienų iki 3 mėnesių amžiaus.
    Kitą šio konkurso  aukso medalį laimėjo kombinuotasis pašaras „NATURE PROTECTION SUPERIOR CARE WHITE CAT“, kurio  gamintojas UAB „Akvatera“. Tai aukščiausios klasės unikalios sudėties sausas kačių pašaras, kuris gali padėti sumažinti rudų ašarų dėmių atsiradimą po akimis, ant kailio tikimybę (1 m. ir vyresnėms). Šie pašarai yra paklausūs netik vietinėje rinkoje, bet rado savo pirkėją ir užsienio rinkose.

20181213101944

Dar 2014 metų pavasarį Lietuvos grūdų eksportuotojai  pareiškė norą eksportuoti grūdus į Kiniją Ir tik   po ilgų dokumentinių patikrų praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi Kinijos muitinės grūdų  ekspertų delegacija.  Matyt prie Kinijos ekspertų vizito prisidėjo ir Žemės ūkio ministro susitikimas su Kinijos žemės ūkio ministru, bei prezidentės lankymasis parodoje Šanchajuje, kur parodoje ir viešojoje erdvėje nuskambėjo pagiriamieji žodžiai lietuviškai produkcijai.

Ekspertai lankėsi grūdų supirkimo įmonėse Telšiuose, Mažeikiuose , Kėdainiuose, apžiūrėjo keletą žemės ūkio bendrovių, Dotnuvos  sėklų paruošimo įmonę. Klaipėdos uosto krovos kompanijose vertino kaip atliekama priimamų bei kraunamų į laivą grūdų patikra.

Viso patikros laikotarpio metu buvo vertinama grūdų fitosanitarija, nuo sėklos bei dirvožemio paruošimo, iki pasėlių priežiūros laukuose. Laukuose ekspertai  vertino pasėlių švarumą ir ką galėjo šiuo metu pamatyti, tai  svarbiausi akcentai buvo piktžolės, ligos, jų naikinimo būdai. Grūdų supirkimo įmonėse didžiausia svarba buvo teikiama, kokio švarumo grūdai patenka į elevatorius, taip pat kaip grūdai sandėliuojami, valomi, džiovinami, vertinamas  kiekvieno grūdų pardavėjo atvežtų grūdų atsekamumas nuo pirminio priėmimo iki atkrovimo. Piktžolės, kenkėjai, grūdų saugos rodikliai  - tai svarbiausi kriterijai, norint gauti leidimus grūdų įvežimui į šią šalį.
Džiaugiamės, kad  ekspertų vertinimas buvo teigiamas, gerai buvo įvertinti pasėlių laukai, grūdų įmonių darbas. Visą laiką kartu su ekspertais dirbo, juos visur lydėjo  ir tikrai didelį indėlį įdėjo  Valstybinė Augalininkystės tarnyba. Jei finalas bus toks,  kaip patikros pradžia, tai naujam grūdų sezonui tikimės eksporto leidimų.

Kinijosekspertai

 

 

 

 

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija Inf.

Grūdų prekybos bendrovė  „Agrosfera“ įsigijo elevatorių Pasvalio rajone, Nakiškiuose. Tai – jau antrasis įmonei priklausantis grūdų elevatorius, kurio veiklą planuojama išplėsti iki kompleksines paslaugas teikiančio agrocentro. „Agrosferos“ bendros investicijos į naująjį Nakiškių ir 2017 metais įkurtą Viduklės agrocentrą sieks 2,5 mln. eurų.

„Kiekvienas naujas elevatorius reiškia trumpesnį kelią nuo lauko iki sandėlio – mažesnes grūdų augintojų išlaidas kurui. Agrocentrų tinklą plečiame ruošdamiesi rekordiniam sezonui, šiemet iš ūkininkų superkamų grūdų kiekį ketiname padidinti nuo 170 iki 250 tūkst. tonų. Ūkininkams jau pristatę du nuosavus grūdų elevatorius, šiuo metu deramės dėl trečiojo elevatoriaus įsigijimo šiais metais“, - sakė „Agrosferos“ vadovas Arminas Kildišis.

Net 17 tūkst. tonų grūdų talpinantis elevatorius pasižymi galimybe operatyviai iškrauti derlių. Vienu metu elevatorius gali priimti keturis sunkvežimius. Vieno sunkvežimio ištuštinimas trunka vos penkias minutes.

„Naująjį grūdų elevatorių jau parengėme javapjūtės sezonui: investavome į operatyvų grūdų mėginių paėmimą ir tyrimą, metrologiškai patikrinome laboratorinę įrangą. Nakiškių elevatoriuje ūkininkai bus aptarnaujami greitai, tiksliai ir profesionaliai“, - teigė A. Kildišis.

Nakiškių agrocentras ūkininkams teiks visą paslaugų kompleksą: agronomines konsultacijas, grūdų priėmimo, valymo, saugojimo paslaugas, skystų bei birių trąšų tiekimo ir sandėliavimo paslaugas. Čia bus siūloma pesticidų ir mikroelementinių trąšų tiekimo, kuro tiekimo paslaugos, sėklų auginimo programos.

Raseinių rajone, Viduklėje, esančiame „Agrosferos“ agrocentre veikia 14 tūkst. tonų pajėgumo grūdų saugyklos. Bendrovė grūdus iš ūkininkų priima visuose šalies elevatoriuose. Plungėje ūkininkų užaugintos žaliavos supirkimu rūpinasi įmonės partnerė „Žemaitijos agrocentras“, kituose rajonuose įmonei talkina ūkininkai, valdantys nuosavus elevatorius.

2009 metais įkurta lietuviško kapitalo UAB „Agrosfera“ superka kviečius, rapsus, pupas, žirnius, lubinus, kvietrugius ir miežius, įgyvendina pluoštinių kanapių auginimo programą. Įmonė taip pat prekiauja trąšomis, pesticidais ir kuru, teikia agronominių konsultacijų ir logistikos paslaugas. Nuo 2018-ųjų sausio mėnesio 60 proc. „Agrosferos“ akcijų valdo įmonių grupė „Icor“.

 

 

Žemės ūkio produkcijos prekybos bendrovė „Agrorodeo“ pirmą kartą tiesiogiai pardavė grūdų Saudo Arabijai, o 115 tūkst. tonų kviečių pardavimo sandorio vertė siekia 29 mln. JAV dolerių (24,7 mln. eurų).

Skaitykite daugiau: www.delfi.lt/agro/agroverslo-naujienos/agrorodeo-pardave-grudu-saudo-arabijai-uz-29-mln-jav-doleriu

Žemės ūkio ministerijoje apsilankė Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos  atstovai. Susitikimo metu daugiausia buvo kalbama apie Lietuvos grūdų pramonės sektorių.

Asociacijos atstovai daug dėmesio skyrė Lietuvos konkurencingumo pasaulinėse rinkose pristatymui, buvo nuodugniai pristatyti sektoriaus pajėgumai, jo kuriama vertė visai žaliavos tiekimo ir gamybos grandinei, indėlis Lietuvos bendram vidaus produktui. Asociacijos prezidentas Karolis Šimas teigė, jog šiemet dėl Lietuvoje užsitęsusios sausros, ketinama prikulti mažiau nei rekordiniais metais. Taip pat skaičiuojama, kad dar po 5 metų, Lietuvoje dėl gerėjančios technikos turėtų būti vidutiniškai kasmet prikulama po 8 mln. tonų grūdų. Lietuva eksportuoja apie du trečdalius užaugintų grūdų ir apie trečdalį perdirba. Pagrindiniai grūdų kiekiai suvartojami krakmolo, gliukozės, pašarų, salyklo, miltų, kruopų, augalinių baltymų ir kitų produktų gamybai. Tiek grūdų, tiek grūdų produktų eksporto geografija - labai plati, eksportuojama daugiau kaip į 70 šalių, tarp jų – ir JAV „Grūdai ir grūdų produktai yra Lietuvos žemės ūkio eksporto prekė numeris vienas ir tokia turi išlikti, nepaisant to, kad pasigirsta įvairių nuogąstavimų, jeigu kažkas sugebėjo išsikovoti lyderio pozicijas, mes turime juos palaikyti ir Lietuva eis to keliu“, - susitikime kalbėjo žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu aktyviai ieškoma eksporto rinkų.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė užsiminė ir apie tai, kad svarbu kurti ir populiarinti vieningą lietuviškų žemės ūkio produktų ženklą.  „Visos šalys turi įsivardinę savo produktus kaip prioritetus. Pas mus yra įvairių ženklų, bet nėra vieningo ir nėra vieningos valstybės politikos dėl lietuviško produkto vartojimo skatinimo“, – kalbėjo D. Ruščiauskienė.

Taip pat buvo iškeltas BŽŪP klausimas. Asociacijos atstovai pasisakė už  stiprų 1-ąjį  ramstį – pagrindinį Bendrosios žemės ūkio politikos elementą, kas padėtų pasiekti ūkininkų pajamų stabilumą, ir taip užtikrintų žaliavų tiekimą pramonei. Buvo išsakyta, kad ministerijos dėmesys vykdant BŽŪP turi būti nukreiptas į ekonomikos tvarumą, tvariai žemės ūkio produktų gamybai, susijusiai su maistu, visų pirma maisto sauga, maisto kokybe, įskaitant sveikatą, mitybą, gyvūnų gerovę ir maisto atliekas, žiedinę ekonomiką, ir į aplinkosaugą, žalinimo programų pasikeitimus, Valstybės poreikį palaikyti gamintojų investicijas į mokslinius tyrimus ir inovatyvių technologijų plėtrą.

Spalio 10 d. vyko Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos narių susitikimas su Užsienio reikalų ministerijos, Verslios Lietuvos, Žemės ūkio ministerijos atstovais.

Užsienio reikalų ministerija pristatė naują priemonę  leisiančia gerinti ambasadų darbą. Tam tikslui   parengta  elektroninė ekonominės informacijos keitimosi ir valdymo priemonė, kurios pagalba verslas galės gauti reikalingos informacijos. Versli Lietuva taip pat įsijungė į šį projektą, per ją bus galima naudotis atitinkamų duomenų bazėmis, bei gauti dominančius kontaktus.

Susitikimo metu su žemės ūkio ministerijos atstovais buvo aptarta paskelbta ekstremali situacija Lietuvoje ir kokią įtaką tai turės grūdų sektoriui.  Aptarti ir naujo darbo kodekso aspektai.

Sveika mityba. Kokia ji ir kaip keičia žmogaus gyvenimą? Ar sprendimus priimantys Lietuvos politikai padeda žmonės suprasti, kas yra sveika, o kas žalinga, o maisto pramonei didinti sveikesnių produktų pardavimus? Laidoje kalbės ilgų nuotolių bekele ir kalnuose bėgikas Gediminas Grinius, gydytoja dietologė Edita Gavelienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Pienininkų asociacijos direktorius Egidijus Simonis, Grūdų perdirbėjų asociacijos vykdančioji direktorė Dalia Ruščiauskienė.


www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013672838/lrt_vasaros_studija_2017_07_27_11_05

Įsibėgėjus grūdų sezonui, „Lietuvos geležinkeliai“ ir toliau susitinka su Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos nariais, Lietuvos grūdų augintojais, perdirbėjais bei eksportuotojais, siekdami išsiaiškinti svarbiausius sezono metu kilusius grūdų ir jų produkcijos vežimo organizavimo klausimus.
 
Šiandien, rugpjūčio 18 d. įvykusiame susitikime aptartos grūdams skirtų vagonų kiekio didinimo galimybės, nutarta kelioms savaitėms padidinti darbuotojų, dirbančių su grūdų vežėjais, skaičių bei suderinti lankstesnį jų pamainų darbą.
 
Šių metų derlius 10 proc. didesni nei praėjusiais metais, dėl nepalankių orų derliaus kūlimas vėluoja apie 2 savaites. Dėl to susidarė vežimo pikas, į kurį bendrovė stengiasi operatyviai reaguoti. Grūdų vežimams šiais metais pasitelktas pakankamai didelis vagonų kiekis – 1435 (tame tarpe ir 311 kitų šalių geležinkelio vagonų). Vagonų kiekis šiemet yra didžiausias per pastaruosius 3 metus.  Siekiant dar labiau padidinti jų kiekį ir operatyviai reaguoti į išaugusį poreikį, deramasi su Baltarusijos geležinkeliais, iš kurių tikimasi jau kitą savaitę gauti papildomai 30 vagonų.
 
Kitas susitikimas su grūdininkais numatytas rugsėjo pradžioje. Jo metu tikimasi įvertinti grūdų sezono piko metu kilusias aktualiausias temas.

Jeigu orai nepasikeis ir bus sulaukta pakankamai, bet ne per daug lietaus, grūdų augintojai, pirkėjai, perdirbėjai galės džiaugtis gausesniu nei pernai derliumi. Tokios prognozės buvo paskelbtos kasmetinėje Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos konferencijoje. Jos metu buvo aptarta žemės ūkio augalų pasėlių būklė, grūdų derliaus prognozės, naujieji pasėlių žalinimo reikalavimai, grūdų kokybės klausimai. Be asociacijos atstovų konferencijoje dalyvavo naujai paskirtas Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika, Augalininkystės tarnybos vadovas Sergejus Fedotovas bei Žemdirbystės instituto mokslininkai Virginijus Feiza ir Audronė Mankevičienė.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza pasidžiaugė, kad birželio mėnesio orai buvo palankūs žieminių bei vasarinių augalų augimui. Daugumoje plotų žieminių kviečių pasėliai atrodo gerai, pasėliai vešlūs, nepiktžolėti. Didesnio ligų pasireiškimo žiemkenčiuose taip pat nepastebėta. Jei bus lietaus, galima tikėtis tikrai gerų rezultatų – apie 5,3 t/ha žieminių kviečių, apie 3,5 žieminių rapsų derliaus, kai praėjusiais metais dėl gausaus lietaus žieminių kviečių sulaukta tik 4,7 t/ha, o žieminių rapsų – 2,8 t/ha. Žirnių ir pupų pasėlių būklė nebloga. Daugumoje laukų augalai gerai išsivystę, o pasėliai tankūs.

Žinoma, labai svarbus klausimas yra grūdų kokybė – ką gali iš užaugintų grūdų pagaminti arba kaip juos, kaip žaliavą, gali parduoti. Prisimenant praėjusių metų lietingą derliaus nuėmimo laikotarpį, neaiškios kilmės taškus ant grūdų paviršiaus, kurie sukėlė dideles diskusijas, aiškinantis, kokios problemos slypi grūde, kaip juos reikia supirkti ir apdoroti, ar jie iš vis tinkami vartojimui, šiais metais derliaus laukimui ruošiamasi kitaip. Apie tokius grūdus tyrimus atliko ir informacija pasidalino Žemdirbystės instituto mokslininkė Audronė Mankevicienė. Ji patvirtino jau praėjusiais metais atliktų tyrimų teiginius, kad esant tokioms oro sąlygoms grūdus puola įvairių genčių grybai, tame tarpe ir fusarium, kurie produkuoja toksinus. Nei grybų rūšių, nei kolonijų kiekio ant grūdo plika akimi neįmanoma nustatyti, todėl, jeigu grūdų masėje taškuotų grūdų daugiau kaip 1 proc., reikia įsivertinti riziką, ar verta tokius grūdus pirkti ir kaip juos sandėliuoti, jog jų drėgmė neviršytų 13–14 proc. Svarbu, kad būtų užtikrintas grūdo kokybinis stabilumas ir nesusidarytų sąlygos plisti pelėsiniams grybams, priešingu atveju, grybas dauginasi, kenkdamas grūdo kokybei – grūdai gali tapti toksiški ir nebetinkami naudoti nei maisto, nei pašarų pramonėje.

Lietuvos grūdų perdirbėjai ir eksportuotojai ieško naujų rinkų

Šie metai yra paskutiniai, kai vykdant žalinimo programą ankštiniams augalams, galima naudoti chemines apsaugos priemones. Įdomu, kaip elgsis grūdų augintojai: ar šie baltyminiai augalai, kurie pastaruoju metu ypač vertinami užsienio rinkose, ir toliau bus auginami tokia pačia apimtimi. Grūdų augintojų asociacijos atstovas Ignas Jankauskas konferencijoje teigė, kad apklausus dalį grūdų augintojų, pasirodo, jog auginamų žirnių ir pupų pasėlių plotai vis dėlto sumažės, tačiau apimties nesiryžo prognozuoti. Grūdų eksportuotojams, kurie jau daug metų gabena žirnius ir pupas į tokias rinkas kaip Indiją ir Egiptą, svarbu žinoti šių grūdų pasiūlą. Juolab kad šiais metais per derliaus nuėmimą į Lietuvą atvykti planuoja ir oficiali Indų fitosanitarinės tarnybos delegacija, kurios iniciatyva gali būti supaprastinti įvežimo į šią šalį reikalavimai.

Konferencijos metu aptarti ir kitų šalių eksporto galimybių klausimai, Augalininkystės tarnybos vadovas S. Fedotovas teigiamai įvertino, kad pagaliau tris metus Kinijos atsakingų tarnybų vertintas klausimynas įgavo šiokį tokį pagreitį ir jei niekas nepasikeis, planuojamas kinų delegacijos vizitas į Lietuvos grūdų pramonės įmones. Sumažėjus pardavimams vienose rinkose, ieškoma naujų rinkų. Pavyzdžiui, šiuo metu atliekamos oficialios procedūros, kurios leis pradėti bendradarbiavimą su Meksikos rinka.

Tikisi lygiavertės konkurencijos

Naujasis Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika pristatė naują oficialiosios kontrolės reglamentą, kuris bus taikomas visose ES šalyse, remiantis vienodais principais ir metodais. Reglamento pakeitimai sukėlė kontraversiškas nuotaikas. Pasikeis kontrolės dažnumo nustatymai (pagal rizikingumo lygį įmonė gali būti tikrinama nuo 1 karto per tris metus iki 2 kartų per metus), kurie bus sudaryti remiantis naujais rizikos grupių kriterijais. Tiesa, už oficialią kontrolę verslui bus įvedami privalomi mokesčiai, kurių sistema vis dar sudarinėjama. Naujasis reglamentas bus taikomas maisto ir pašarų saugai, ekologinių produktų gamybai, augalų apsaugos produktų, genetiškai modifikuotų organizmų kontrolei, gyvūnų gerovės bei augalų sveikatos kontrolei.

Kalbant apie lietuviškų maisto produktų be pašarų kontrolę, akivaizdu, kad lietuviški produktai inspektoriams yra lengvai pasiekiami ranka ir juos lengva kontroliuoti, tačiau įvežama produkcija ir žaliavų kontrolė dažnai sukelia abejones. Šį klausimą konferencijoje iškėlė Grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė. Nors šiai problemai spręsti nebuvo pasiūlyti jokie sprendimai, naujasis maisto ir veterinarijos vadovas konferencijoje žadėjo atkreipti dėmesį į opius klausimus, sumažinti kai kuriuos perteklinius reikalavimus, tobulinti inspektorių kompetenciją ir pasiekti, kad verslo įmonių supratimas apie teisės aktus būtų vienodas ir aiškus.

Apie „Lietuvos grūdų perdirbėjų asociaciją“

Tai 1992 m. įkurta asociacija, kuri vienija 35 nares. Asociacijai priklausančios įmonės teikia grūdų supirkimo, paruošimo, laikymo, perdirbimo, grūdų, pašarų ir žaliavų didmeninės prekybos paslaugas žemės ūkiui ir perdirbamajai pramonei. Asociacijos vienijamos įmonės superka, paruošia ir eksportuoja apie 4 mln. tonų Lietuvoje užaugintų grūdų, o tai sudaro kone 70-75 proc. visų per metus šalyje užauginamų grūdų.

Asociacijos narėmis yra tapusios tokios įmonės, kaip UAB „Agrochema“, UAB „Agrokoncerno grūdai“, UAB „Galinta ir partneriai“, AB „Kauno grūdai“, UAB „Malsena Plius“, UAB „Joniškio grūdai“ bei kitos.

 

Didžiausias leidžiamas cinko kiekis sumažintas penimų kiaulių, avių, ožkų, arklių, galvijų pašaruose (nuo 150 mg/kg iki 120 mg/kg), šunų ir kačių pašaruose (nuo 250 mg/kg iki 200 mg/kg), lašišinių žuvų pašaruose (nuo 200 mg/kg iki 180 mg/kg), kitų žuvų pašaruose (nuo 200 mg/kg iki 150 mg/kg), pieno pakaitaluose veršeliams (nuo 200 mg/kg iki 180 mg/kg). Taikant naujus reikalavimus, pašarų gamintojai ir ūkiai, gaminantys pašarus savo reikmėms, turėtų peržiūrėti gaminamų pašarų sudėtį, kad pašaruose nebūtų viršytas didžiausias leidžiamas cinko kiekis.
Kad pašarų gamintojai ir ūkiai spėtų prisitaikyti prie pakitusio reglamentavimo, teisiniuose pakeitimuose buvo numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės. Šios priemonės numato, kad anksčiau galioję didžiausi leidžiamo cinko kiekiai, yra leidžiami iki 2017 m. liepos 27 d. pagamintuose ir paženklintuose kombinuotuosiuose pašaruose.
Nuo 2017 m. liepos 27 d. gaminant pašarą bus privaloma laikytis naujų reikalavimų dėl didžiausio leidžiamo cinko kiekio pašaruose.

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/1095

Siekis plėsti lietuviškų maisto produktų rinką Kinijoje ir siūlyti jai mėsos gaminius artėja prie realių rezultatų. Praėjusią savaitę Lietuvoje prasidėjusių Kinijos generalinės kokybės priežiūros ir karantino administracijos (AQSIQ) delegacijos vizitų metu, vienas pirmųjų apsilankymų įvyko Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijai priklausančioje pašarų gamybos įmonėje. UAB „Joniškio grūdai“ generalinės direktorės teigimu, vizite dalyvavę ekspertai pažadėjo ir toliau spartinti Lietuvos gamintojų vertinimo procesą tam, kad kokybiška Lietuvos mėsos produkcija turėtų galimybę pasiekti ir Kinijos rinką.

Kinijos ekspertai jau trečius metus iš eilės vertina Lietuvoje vykdomą gyvūnų sveikatos ir gerovės, pavojingų užkrečiamųjų ligų kontrolę bei Lietuvos pašarų gamybos ir mėsos perdirbimo įmonių veiklą ir jų kontrolės sistemą. Šių metų vertinimai pradėti nuo pirminės mėsos produktų  gamybos grandies įmonių – pašarų gamintojų. Į lankytinų įmonių sąrašą, UAB „Joniškio grūdai“ nebuvo įtraukti atsitiktinai – atsižvelgta į sėkmingai tvarkomą atsekamumo sistemą, kuri ir patraukė Kinijos ekspertų dėmesį.

Pasak „Joniškio grūdai“ generalinės direktorės Redos Siaurusaitienės, teigiamų vertinimų sulaukė Lietuvos maisto gamybos įmonėse plačiai paplitusi RVASVT (HACCP) sistema. Šioje sistemoje svarbiausiu faktoriumi išlieka minėtas atsekamumas. Sistema leidžia sekti kokybinius rodiklius visoje gamybos grandyje – nuo perkamų pašaro žaliavų iki galutinio produkto, skirto gyvulių šėrimui.

Kinijos ekspertai ekskursijos po gamyklą metu taip pat lankėsi pašarų gamybos cechuose, laboratorijoje: tikrino, kaip valdomos rizikos, gaminant pašarus ir kokius tyrimus atlieka įmonės laboratorija. Pasak R. Siaurusaitienės, delegacija įmonėje veikiančią sistemą įvertino nepriekaištingai ir liko patenkinti visomis RVASVT grandimis.

UAB „Joniškio grūdai“ pašarų gamybą vertina kaip vieną iš pirmųjų ir svarbiausių maisto saugos grandinės dalių – juk nuo to priklauso, kokia mėsa bus pasiūlyta vartotojui. Tokie teigiami Lietuvos gamybos įmonių įvertinimai rodo, kad mėsos eksportas į Kiniją pamažu artėja prie įgyvendinimo veiksmų.